Nijolė KLIUKAITĖ * * * Tokia keista žemė, skaniai taip lietuviškai skamba: Mėguva, Cėklius, Pilsotas, Duvzarė, Semba… Bet gentys jau kitos, nes žodis sudygsta kaip sėkla, druskingo vandens atliūliuota ar vėjo bangų atpūsta… Tokia keista žemė – smėlynai, praryjantys kaimus, tie vėjai, ta saulė ir grūdintos širdys ar potvynio bangos, pasiekiančios dangų, tie […]
Iš rašomo novelių romano, skirto rašytojos, pirmosios lietuvių beletristės Liudvikos Didžiulienės-Žmonos 170-osioms gimimo metinėms Nijolė KLIUKAITĖ Paukštukas Susirgo Liudvikos sesytė. Išnyko rausvumas iš skruostų. Gyvybė, rodės, traukiasi gilyn į kūną, palikdama odai vien vaško geltonį. Išnyko strazdanos, kadaise veik raudoni plaukai nupilko. Geso akių šviesa. Liudvika nusprendė – ryt eis vaistų. – Senoji žolininkė […]
Iš rašomo novelių romano „Žmona“, skirto rašytojos, pirmosios lietuvių beletristės Liudvikos Didžiulienės 170-osioms gimimo metinėms Nijolė KLIUKAITĖ Negali būti, kad baisūs dalykai atsitinka kaip niekur nieko, kad imasi iš nežinia kur. Turi būti ženklai. Kiekvienas įvykis turi būti kitais įvykiais, daiktais, žmonėmis, jų kalbomis ar jų tylėjimu, jų trypčiojimu ar stovėjimu paremtas. Reikia […]
Nijolė KLIUKAITĖ Ponia V 1. Toks balzganas rūkas už lango it leviatanas, keičiantis formas. Ir mūsų ėmimas į nuodėmių dangų, ir tas nesibaigiantis zongas apie neblėstančio grožio Vienatvę – šiek tiek melancholišką damą, gurkšnojančią tylą iš juodo puodelio, kava laistančią baltažiedį kaštaną… 2. Ji žaidžia slėpynių pati su savim – […]