Tvardovskio veidrodis Jį pažinojo visi, Vilniuje ir Krokuvoje, o apie mago gebėjimus girdėjo turčiai ir ubagai. Nenuostabu, kad šio paslaptingo žmogaus nemėgo jėzuitai ir kiti, todėl vengė su juo susitikti, kad jų neužkerėtų. Žiūrėk, staiga žmogus suserga arba netikėtai numiršta. Kai jo namuose pasirodė orus karaliaus rūmų tarnas, nepatikėjo kvietimu, todėl Tvardovskis paprašė, kad kitą […]
Sigitas BENETIS Nėra dienos, kad jis negalvotų apie nelaimę. Greičiausiai nelaimė apsigyveno jame, ir Marius ją augina prieš savo valią lyg vėžį. Jei kurią dieną prisiminimai nusilpsta, sugrįžta labiau užaugę, dar labiau sustiprėję, apaugę mintimis apie niekam tikusią prigimtį. Gali būti, ir tai yra labiau tikėtina, kad nelaimė gimė kartu su juo arba kone […]
apie švyturius nidos švyturį saugo prožektoriai aprengti neperšlampamais apsiaustais nes meteorologai vis praneša lietų ir apdrabą o viltis, kaip žinia, miršta paskutinė… ………………………………………………………… ventspily švyturius sergsti tankus betono miškas tie luitai – užburti sargybiniai, paversti skulptūromis nedarniai improvizuojančiomis akmens amžių menančiomis mamutų medžioklės laikus ir senuosius jūros vilkus užkariavusius kuršo žemę kalavijuočius po pralaimėto […]
Gegužė Lietuvoje – poezijos mėnuo: nuo 1965-ųjų mūsų šalyje kasmet vyksta tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“. Šiemet jis į renginius kvietė gegužės 18–birželio 1 d. Jų būta visur ir visokių. Skirtų ne tik gyviesiems, bet ir mirusiesiems. Du respublikiniai renginiai – Stasio Jonausko skaitymai „Toks gyvenimas – reikia čiulbėti!..“ ir Vytauto Brenciaus skaitymai „Po klajonių ženklu“ […]
Ką kalbėjo Sniežana nusprendžiau stebėti save, kas man yra įdomu, kaip priimu realybę už lango tolumoje autostrada tyliai švilpė mašinos, pasiekdavo sunkaus aparato ritmiškas garsas lyg šalia alsuotų dinozauras iš filmo, ant įmonės atstovo pliktelėjusios galvos pastebėjau gumbą, mintyse pavadinau jį vienaragiu paskui pasirodė gražuolė personalistė, ką ji kalbėjo, irgi negirdėjau, stebėjau, […]
Vertėja ir rašytoja Ignė Ale, keturių romanų ir kulinarinės knygos autorė, teigė, kad net knygos užgimsta nuo pirmos šovusios minties arba „kabliuko“… Rašytoja prie savo knygų herojų neprisiriša: su jais smagu tiek laiko, kiek trunka aprašyti veikėjų gyvenimus ir išleisti knygą. „Bet visada juos prisimenu su malonumu, su šiluma. Didžiajai daliai pagrindinių veikėjų dovanoju ką […]
Rita LATVĖNAITĖ-KAIRIENĖ Tėvynė Įsimylėti Lietuvą galima akimirksniu. Mylėti kas valandą, kas dieną, kas savaitę. Ir laukti telefono skambučio. Tavo šeima. Jie visi turi mobiliuosius telefonus. Ir šiandien. Tu lauki. Lėktuvas išskrenda po šešių valandų. Dar yra laiko. Daug laiko. Meluoji. Naktis apkramtė. Tiksliau, spinta viešbučio kambaryje. Padarė įspūdį. O lova vienam per plati. […]
Nijolė Drungilaitė. Robotų sala. Apysaka. Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, Vilnius, 2024, 257 p. Nijolė KLIUKAITĖ Knygos vaikams dažniausiai yra rašomos, siekiant juos pamokyti arba pralinksminti. Pamokslautojai žarstosi užslėptais ir atvirais patarimais, o linksmintojai, patys apsimesdami vaikais, neriasi iš kailių. Nežinau, ar tai auklėjimo strategijų ir taktikų nuopelnai, ar tiesiog bandymai prisiminti, gal […]
X X X Jeigu Ištarsi „Taip“, aš vis tiek Atakysiu „Ne“: Eiti Prieš Vėją Apsimoka labiau – iškart Nudžiovina Ašaras. (O Būt Pakeltam į orą Ne taip jau ir Baisu. Nebent Nuneštų ten, Kur išplitę Miškų Gaisrai… Juk Aistra – tarsi Deguonis Ugniai.) Bet aš Šios Pamokos Neišmoksiu net Palikta Kartoti Kurso: Kai Kurie […]
Nijolė šiek tiek vėluoja. Ji atskuba tiesiai iš mokyklos, kur dirba lietuvių kalbos mokytoja, o mums kalbantis dėmesio vis pareikalauja pro šalį einantys pažįstami žmonės, net įvyksta trumpas pasitarimas dėl „Poezijos pavasario“ reikalų (ji vadovauja Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriui). Vienu metu Nijolė suskumba pasitikrinti laiką – iškart po interviu Ritos Latvėnaities-Kairienės knygos „Žalia varia“ […]