Algis KUKLYS Laboratorija X Pagyvenęs laboratorijos vedėjas sustingęs sėdėjo prie rašomojo stalo ir žvelgė į baltus popieriaus lapus, nes juose jam reikėjo paaiškinti, kodėl vienam iš penkių darbuotojų, vaizdžiai tariant, nuvažiavo stogas, todėl šiuo metu guli specialioje ligoninėje. Dar nė karto jis nepatyrė tokio netikėto įvykio (ar nelaimės), nes visada tikėjo tuo, ką daro. […]
Sigitas BENETIS Parvažiavęs ir pastatęs mašiną pavėsinėje, jis bandys prisiminti, kur tas širdį draskantis garsas jį užklupo, tarytum ta vieta, kurioje Darius atsidūrė netinkamu laiku, tas veiksmas, kurį jis tuo metu atliko, būtų gyvybiškai svarbu, nes pateisintų jo neveiksnumą. Juk neveiksnumas savaime nėra blogis – žmogus gali turėti lengvinančių aplinkybių. Jis tuo metu kepė […]
Kol renku žoles kapinių terasos ir namai obely pakibęs apynys saulė įsipainiojus žemai danguje – pusnyno atspindys atkartoja pustuštes erdves po sniegu sušalę obuoliai jas suras gal stirnos. nesuras obuolių tų – per arti namai dilgelės švari briauna atrieks liepkalnio kalvas sušalusioj gelmėj perskros viską kol renku žoles liepkalnio daubos žalioj sterblėj. […]
„Nutylėjau, kas negera, o kas gera – paryškinau. Toks mano rūpestis: rodyti kilnumą kaip patį reikalingiausią bruožą, kad žmonija išliktų. Reikia rodyti gerumą kaip šeimos stiprumo laidą. Be kilnumo ir gerumo ne tik šeimos, bet ir tautos laukia pražūtis“, – teigė iš Rytprūsių kilusi, nuo 1993-iųjų JAV gyvenanti poetė, prozininkė, lituanistė, pedagogė Nijolė Marytė Šerniūtė. […]
Daiva MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ Rolandui R. Štai ir viskas. Skaitau tavo knygą. Istorija baigės. Teka laikas ir ašaros džiūsta tarp pirštų. Tu tą kartą sudie pasakei savo meilei, Ir tave ji lyg vaikišką žaislą užmiršo. Ir nustūmė į prarają juodą, Nepriklausomo teismo akordais… Tik neverk, neraudok, vienas kitą išduoda Ir parduoda svajonių imperijas ordos. […]
„Rodos, viskas jau pasakyta“, – gūžteli pečiais poetas, prozininkas, dramaturgas, muzikantas, Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas. „Ir visi klausimai užduoti“, – atitariu. Kas belieka? Bristi į tuos pačius sepijų, riešapelekių žuvų, skaidriai nostalgiškų medūzų ar aštriabriaunių kriauklių kupinus vandenis. Paplaukioti. Pasikalbėti. Evelina ZENKUTĖ Išgirsti > suprasti – Paskutiniame jūsų naujausios poezijos knygos […]
Gintaras GRAJAUSKAS Evoliucija yra toks jūrų gyvūnas vadinasi sepija kai sepiją kas išgąsdina arba įskaudina arba šiaip pasidaro sepijai liūdna ir vieniša tai sepija turkšteli iš savęs rašalo debesėlį labai panašų į kitą sepiją ir tada toje bekraštėje jūroje jai jau nebe taip baisu ir nebe taip vieniša kadaise mes […]
Alma RIEBŽDAITĖ Į pasimatymus vaikščioti su savimi dabar madinga. Dar niekada neteko tokiame būti, bet pagaliau ši, šiuolaikinė laimė, nusišypsojo ir man. Rugpjūčio 23 d. Pakili būsena trunka apie dvi savaites. Nutariau stebėti, kada laimės simptomai pradės slopti ir sugrįšiu atgal į normalią būseną, kurioje būsiu labiau koncentruota ir galėsiu dirbti. Ta laimė darosi […]
Lina BUIVIDAVIČIŪTĖ Griūvant pasauliams Griūvant pasauliams, bandau būti šviesos pusėje. Žinau, kad tamsa tėra jos nebuvimas – taip kažkada Aiškino fizikos mokytoja. Visi netvermės dėsniai – nežinau, Ar jie turi apčiuopiamą pavidalą, bet energija tiksi ir žodžiais. Griūvant pasauliams, gruodis apsitempia tamsos marškinius, Kurie braška per siūles. Žiūrėkit, kiek mažai manyje […]
Iš byrančių istorijų Iš rašomos, bet neparašomos knygos Daiva MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ Į jos kasdienybę tarsi škvalas, viską draskydamas ir mėtydamas į šalis, įsiveržė sutuoktinis. Kadaise mylimas, laukiamas, keturių vaikų tėvas buvo išnykęs, ištirpęs, nutolęs, pasislėpęs atokioje pasaulio vietoje, o kartais nežinia kur plaukiojančiame laive: bastūnas, klajūnas, kuris ramiai uždirbinėjo pinigus, gyveno savo gyvenimą, stebėdamas kaip […]