Jūratė SUČYLAITĖ Kai aižėja nerimas Aiži ledas. Properšos. Sniegas. Viena po kitos atsisega sagos širdies antvalkčio. Nerimo nėrinį ne aš nunėriau, ne aš sagas įsiuvau. Nerimas augo manyje kaip auga plaukai ant galvos, kaip auga kojų arba rankų nagai, augo, apie širdį vyniojosi. Nerimas augo, kai sumažėdavau ir tūnodavau stiklo dėžutėje kaip […]
„Regiu žmogų praeity, dabarty, ateity – taip iš lėto, kantriai, per detales lipa sluoksnis ant sluoksnio. Rašant sunkiausia ne suderinti, o sustoti. Bet gal ir nereikia?“ – svarstė Rita Latvėnaitė-Kairienė, neseniai pristačiusi savo naujausią romaną „Žalia varia“. Ši knyga – tai paslaptinga kelionė po Mažąją Lietuvą, Italiją, Šveicariją nuo XVI a. iki XXI a., pasakojimas, […]
Rita LATVĖNAITĖ-KAIRIENĖ Soldinas. Balta pieno pieva (skiriama Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui) Išsibarstę laiškai kada nors susirinks, ir mes liksime jų šviesoje. Kaip karaliai. Jų čia niekada nebuvo. Buvo, tik niekas nežino. Iš kur tu žinai? Karvė Soldino pievoje pasakojo. Ji visą tiesą apie karalius žinojo. Pasirodo, jie keliauja per audrą naktimis, su […]
Dievas sugrįš į vištidę Dievo neliko, pasaulis žiaurus ir juodas, – ištarė višta viščiukui, slėpdama jį po savo sparnu. Aš noriu žinoti, kaip atrodo nesantis Dievas ir žiaurus pasaulis, – nerimo viščiukas. Višta neatsiliepė. Neatsiliepė ne todėl, kad Dievo neliko, bet todėl, kad iš tikrųjų nusileido saulė ir višta užmigo. Atsargiai, nedrąsiai išslydo viščiukas iš […]
Gliuknamis. REMAS Ištrauka iš rašomo romano „Potvynis BOHEMOJE“ Sondra SIMANA Sėdžiu ant laiptų. Kobo Abė išėjo parnešti batono. Laukiu ir priekabiauju prie turėklų. Nutrinti iki blizgesio. Iki rudo š. Bet šiame laiptų paveiksle man reikalinga tauri spalva, tarpinė tarp aukso ir kraujo. Kai atsidarau lauko duris, jei būnu vienas, trumpam sulaikau kvėpavimą. Mane ištinka […]
Prie šaltinio Alma RIEBŽDAITĖ Paradoksalu, bet buvau laimingas žmogus. Kai parašau tekstą, apžvelgiu jo visumą ir tarsi gaunu naujos informacijos. Rašiau apie vargą, skausmą, nepriteklius, bet iš tikrųjų tai buvo apie… laimę. Visos ašaros – iš tų momentų, kai jaučiausi laimingas žmogus. Taip, iš šono tai gali atrodyti graudu, bet nėra jokio šono. Yra […]
Aš ten buvau prieš šimtą metų. Atpažinau šventyklą, gatvių labirintus. Grojo arfos. Į kalną kilo kelias pro namus ir siekė dangų. Ir sodų mėlynam pavėsyje gaivia vėsa džiaugiaus. Pasaulis buvo tobulas, be išdavysčių. Seni veidai švytėjo išmintim, jauni – viltim. Vaikai tikėjo ateities pasauliu. Aš ten buvau. Iš atminties miglų Tarytum ledkalnis ryškėjo Užkoduotas […]
Kai plyšta erdvė ir atsiveria dangus Raudonplaukė scenos primadona, Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė savo jubiliejų šventė net dusyk… Dalia Bielskytė …Kartą – ramiai ir gražiai skaitydama savo mylimą Rabindranatą Tagorę Gerlacho palėpėje, kur tiesiog netilpo norintieji jos pasiklausyti. Kitąsyk – iškilmingai, vaidindama Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Moteris be kūno“ ir po jo priimdama […]