Aš privalau nubristi iki tavęs Ir apipilti tavo pasaulį žaluma Kad tu patikėtum, gyvenantis saugiai Aš turiu savyje sukaupti visas įmanomas Žalios spalvos atspalvių atsargas Kad jų nepritrūktų, kai tu suksies Aplink savąją ašį ir paliesi medžio viršūnę Jei žinočiau kurio, apipilčiau jį žaluma iš Širdies kairiojo šono, kad stipriau laikytųsi Kai tu versies į […]
Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė prieš pora metų išleido romaną „Manekenas“, kuriuo siekia parodyti šiuolaikinių žmonių gyvenimus su visomis jų silpnybėmis. Kad net toks gyvenimas yra savaip gražus, o purviname dugne besikapanojantis žmogus gali iš jo pakilti, surasti išeitį. Loreta daug dėmesio skiria savanorystei, beglobiams gyvūnams. Šiemet […]
Ši diena turėjo neišvengiamai ateiti, įsivaizdavo ją tarsi durų slenkstį, kurį peržengęs pateks į kitą, į brandesnį gyvenimo etapą. Bėgo, skubėjo kuo greičiau pamatyti, sužinoti, bet talentingas dailininkas nupiešė sienoje duris atidarytas ir suklaidino – atsitrenkęs jis prarado tapatybę. Toliau ėjo į darbą, bendravo su žmona ir vaikais, susitikdavo su tėvais, draugais, ir tikriausiai […]
Višta Vištos skraidyti nemoka, Bet puikiai geba Skaityti Kartais po kiemą Šoka, Padispaną Keistoką…. Lesa visokį Gėrį, Tarp žolių Suslapstytą… Tai kokį Kirminėlį, Tai sutrupintą Plytą, Tai plaštakės Sparnelį, Tai grūdelį… Tai lašą, Kurs nuo medžio Sulyto Tartum ašaros Laša… Vištos sulesa Viską – Toks kuklus jų Vaidmuo, Išgyvenimų cirke – […]
Nijolė KEPENIENĖ Džiaugdamasi, kad literatūra Klaipėdoje rašoma ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, šiuo tekstu noriu pristatyti dvi knygas: Daivos Molytės-Lukauskienės „Varnos nuotykius“ ir Dainiaus Sobeckio „Gauručių legendas“. Abiejų knygų leidybą rėmė Klaipėdos miesto savivaldybė. Ieškodama atspirties taško savo apžvalgai, paskaitinėjau lietuvių literatūros vaikams tyrinėtojo, vadovėlių sudarytojo ir ilgamečio tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros […]
Jūratė SUČYLAITĖ Kai aižėja nerimas Aiži ledas. Properšos. Sniegas. Viena po kitos atsisega sagos širdies antvalkčio. Nerimo nėrinį ne aš nunėriau, ne aš sagas įsiuvau. Nerimas augo manyje kaip auga plaukai ant galvos, kaip auga kojų arba rankų nagai, augo, apie širdį vyniojosi. Nerimas augo, kai sumažėdavau ir tūnodavau stiklo dėžutėje kaip […]
„Regiu žmogų praeity, dabarty, ateity – taip iš lėto, kantriai, per detales lipa sluoksnis ant sluoksnio. Rašant sunkiausia ne suderinti, o sustoti. Bet gal ir nereikia?“ – svarstė Rita Latvėnaitė-Kairienė, neseniai pristačiusi savo naujausią romaną „Žalia varia“. Ši knyga – tai paslaptinga kelionė po Mažąją Lietuvą, Italiją, Šveicariją nuo XVI a. iki XXI a., pasakojimas, […]
Rita LATVĖNAITĖ-KAIRIENĖ Soldinas. Balta pieno pieva (skiriama Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui) Išsibarstę laiškai kada nors susirinks, ir mes liksime jų šviesoje. Kaip karaliai. Jų čia niekada nebuvo. Buvo, tik niekas nežino. Iš kur tu žinai? Karvė Soldino pievoje pasakojo. Ji visą tiesą apie karalius žinojo. Pasirodo, jie keliauja per audrą naktimis, su […]
Dievas sugrįš į vištidę Dievo neliko, pasaulis žiaurus ir juodas, – ištarė višta viščiukui, slėpdama jį po savo sparnu. Aš noriu žinoti, kaip atrodo nesantis Dievas ir žiaurus pasaulis, – nerimo viščiukas. Višta neatsiliepė. Neatsiliepė ne todėl, kad Dievo neliko, bet todėl, kad iš tikrųjų nusileido saulė ir višta užmigo. Atsargiai, nedrąsiai išslydo viščiukas iš […]
Gliuknamis. REMAS Ištrauka iš rašomo romano „Potvynis BOHEMOJE“ Sondra SIMANA Sėdžiu ant laiptų. Kobo Abė išėjo parnešti batono. Laukiu ir priekabiauju prie turėklų. Nutrinti iki blizgesio. Iki rudo š. Bet šiame laiptų paveiksle man reikalinga tauri spalva, tarpinė tarp aukso ir kraujo. Kai atsidarau lauko duris, jei būnu vienas, trumpam sulaikau kvėpavimą. Mane ištinka […]