Jūratė SUČYLAITĖ Įsikūnijimai: sugeriamasis popierius Laivelis rašto upėje kelis kartus pasisupo, sugėrė rašalo perteklių. Nei vėjo gūsis, nei puslapį verčiantys pirštai jau nesugriaus užrašyto gyvenimo. Virš upės ūkanos sklaidosi, ryškėja laivai ir namai, iš kamino lengvas dūmas kyla. Ar šitas krantas mano? Kaip sukneles matuojuosi raides, žodžių veidrodžiuose sielos drabužį matau: […]
Lina BUIVIDAVIČIŪTĖ Paprastesnis gyvenimas Įkvėpta kino juostos „Patersonas“ Ar galėčiau visus savo eilėraščius palikti kuklioje užrašų knygelėje? Ją paskui sudraskytų katinas ir aš guosčiausi svetimų knygų grožiu. Jokių laikmenų, jokio virtualus išsaugojimo, tik mylimojo atmintis. Jeigu visą gyvenimą kurčiau mintyse, labiau stebėdama ne save, o kitus – Ar suguldyčiau geresnius eilėraščius? […]
Dainius SOBECKIS Trubadūras ašarojau liejantis žodžiams iš vargo gelmių briksėjau skystam virale trūkstant bulvių cirpiau nueinančiai vasarai įsikibęs padelkų čirškiau neradęs ėdalo apsnigtoj lesykloj gaigalavau nuo kojos ant kojos praeinančias dienas kverkščiau išsprūdusio upėtakio tarp mano nagų liaukojau rugiapjūtės lietaus atnešusio tvaną inkščiau perpus padalintų […]
Algis KUKLYS Laboratorija X Pagyvenęs laboratorijos vedėjas sustingęs sėdėjo prie rašomojo stalo ir žvelgė į baltus popieriaus lapus, nes juose jam reikėjo paaiškinti, kodėl vienam iš penkių darbuotojų, vaizdžiai tariant, nuvažiavo stogas, todėl šiuo metu guli specialioje ligoninėje. Dar nė karto jis nepatyrė tokio netikėto įvykio (ar nelaimės), nes visada tikėjo tuo, ką daro. […]
Sigitas BENETIS Parvažiavęs ir pastatęs mašiną pavėsinėje, jis bandys prisiminti, kur tas širdį draskantis garsas jį užklupo, tarytum ta vieta, kurioje Darius atsidūrė netinkamu laiku, tas veiksmas, kurį jis tuo metu atliko, būtų gyvybiškai svarbu, nes pateisintų jo neveiksnumą. Juk neveiksnumas savaime nėra blogis – žmogus gali turėti lengvinančių aplinkybių. Jis tuo metu kepė […]
Kol renku žoles kapinių terasos ir namai obely pakibęs apynys saulė įsipainiojus žemai danguje – pusnyno atspindys atkartoja pustuštes erdves po sniegu sušalę obuoliai jas suras gal stirnos. nesuras obuolių tų – per arti namai dilgelės švari briauna atrieks liepkalnio kalvas sušalusioj gelmėj perskros viską kol renku žoles liepkalnio daubos žalioj sterblėj. […]
„Nutylėjau, kas negera, o kas gera – paryškinau. Toks mano rūpestis: rodyti kilnumą kaip patį reikalingiausią bruožą, kad žmonija išliktų. Reikia rodyti gerumą kaip šeimos stiprumo laidą. Be kilnumo ir gerumo ne tik šeimos, bet ir tautos laukia pražūtis“, – teigė iš Rytprūsių kilusi, nuo 1993-iųjų JAV gyvenanti poetė, prozininkė, lituanistė, pedagogė Nijolė Marytė Šerniūtė. […]
Daiva MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ Rolandui R. Štai ir viskas. Skaitau tavo knygą. Istorija baigės. Teka laikas ir ašaros džiūsta tarp pirštų. Tu tą kartą sudie pasakei savo meilei, Ir tave ji lyg vaikišką žaislą užmiršo. Ir nustūmė į prarają juodą, Nepriklausomo teismo akordais… Tik neverk, neraudok, vienas kitą išduoda Ir parduoda svajonių imperijas ordos. […]
„Rodos, viskas jau pasakyta“, – gūžteli pečiais poetas, prozininkas, dramaturgas, muzikantas, Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas. „Ir visi klausimai užduoti“, – atitariu. Kas belieka? Bristi į tuos pačius sepijų, riešapelekių žuvų, skaidriai nostalgiškų medūzų ar aštriabriaunių kriauklių kupinus vandenis. Paplaukioti. Pasikalbėti. Evelina ZENKUTĖ Išgirsti > suprasti – Paskutiniame jūsų naujausios poezijos knygos […]
Gintaras GRAJAUSKAS Evoliucija yra toks jūrų gyvūnas vadinasi sepija kai sepiją kas išgąsdina arba įskaudina arba šiaip pasidaro sepijai liūdna ir vieniša tai sepija turkšteli iš savęs rašalo debesėlį labai panašų į kitą sepiją ir tada toje bekraštėje jūroje jai jau nebe taip baisu ir nebe taip vieniša kadaise mes […]