Kol renku žoles kapinių terasos ir namai obely pakibęs apynys saulė įsipainiojus žemai danguje – pusnyno atspindys atkartoja pustuštes erdves po sniegu sušalę obuoliai jas suras gal stirnos. nesuras obuolių tų – per arti namai dilgelės švari briauna atrieks liepkalnio kalvas sušalusioj gelmėj perskros viską kol renku žoles liepkalnio daubos žalioj sterblėj. […]
„Nutylėjau, kas negera, o kas gera – paryškinau. Toks mano rūpestis: rodyti kilnumą kaip patį reikalingiausią bruožą, kad žmonija išliktų. Reikia rodyti gerumą kaip šeimos stiprumo laidą. Be kilnumo ir gerumo ne tik šeimos, bet ir tautos laukia pražūtis“, – teigė iš Rytprūsių kilusi, nuo 1993-iųjų JAV gyvenanti poetė, prozininkė, lituanistė, pedagogė Nijolė Marytė Šerniūtė. […]
Daiva MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ Rolandui R. Štai ir viskas. Skaitau tavo knygą. Istorija baigės. Teka laikas ir ašaros džiūsta tarp pirštų. Tu tą kartą sudie pasakei savo meilei, Ir tave ji lyg vaikišką žaislą užmiršo. Ir nustūmė į prarają juodą, Nepriklausomo teismo akordais… Tik neverk, neraudok, vienas kitą išduoda Ir parduoda svajonių imperijas ordos. […]
„Rodos, viskas jau pasakyta“, – gūžteli pečiais poetas, prozininkas, dramaturgas, muzikantas, Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas. „Ir visi klausimai užduoti“, – atitariu. Kas belieka? Bristi į tuos pačius sepijų, riešapelekių žuvų, skaidriai nostalgiškų medūzų ar aštriabriaunių kriauklių kupinus vandenis. Paplaukioti. Pasikalbėti. Evelina ZENKUTĖ Išgirsti > suprasti – Paskutiniame jūsų naujausios poezijos knygos […]
Gintaras GRAJAUSKAS Evoliucija yra toks jūrų gyvūnas vadinasi sepija kai sepiją kas išgąsdina arba įskaudina arba šiaip pasidaro sepijai liūdna ir vieniša tai sepija turkšteli iš savęs rašalo debesėlį labai panašų į kitą sepiją ir tada toje bekraštėje jūroje jai jau nebe taip baisu ir nebe taip vieniša kadaise mes […]
Alma RIEBŽDAITĖ Į pasimatymus vaikščioti su savimi dabar madinga. Dar niekada neteko tokiame būti, bet pagaliau ši, šiuolaikinė laimė, nusišypsojo ir man. Rugpjūčio 23 d. Pakili būsena trunka apie dvi savaites. Nutariau stebėti, kada laimės simptomai pradės slopti ir sugrįšiu atgal į normalią būseną, kurioje būsiu labiau koncentruota ir galėsiu dirbti. Ta laimė darosi […]
Lina BUIVIDAVIČIŪTĖ Griūvant pasauliams Griūvant pasauliams, bandau būti šviesos pusėje. Žinau, kad tamsa tėra jos nebuvimas – taip kažkada Aiškino fizikos mokytoja. Visi netvermės dėsniai – nežinau, Ar jie turi apčiuopiamą pavidalą, bet energija tiksi ir žodžiais. Griūvant pasauliams, gruodis apsitempia tamsos marškinius, Kurie braška per siūles. Žiūrėkit, kiek mažai manyje […]
Iš byrančių istorijų Iš rašomos, bet neparašomos knygos Daiva MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ Į jos kasdienybę tarsi škvalas, viską draskydamas ir mėtydamas į šalis, įsiveržė sutuoktinis. Kadaise mylimas, laukiamas, keturių vaikų tėvas buvo išnykęs, ištirpęs, nutolęs, pasislėpęs atokioje pasaulio vietoje, o kartais nežinia kur plaukiojančiame laive: bastūnas, klajūnas, kuris ramiai uždirbinėjo pinigus, gyveno savo gyvenimą, stebėdamas kaip […]
Tvardovskio veidrodis Jį pažinojo visi, Vilniuje ir Krokuvoje, o apie mago gebėjimus girdėjo turčiai ir ubagai. Nenuostabu, kad šio paslaptingo žmogaus nemėgo jėzuitai ir kiti, todėl vengė su juo susitikti, kad jų neužkerėtų. Žiūrėk, staiga žmogus suserga arba netikėtai numiršta. Kai jo namuose pasirodė orus karaliaus rūmų tarnas, nepatikėjo kvietimu, todėl Tvardovskis paprašė, kad kitą […]
Sigitas BENETIS Nėra dienos, kad jis negalvotų apie nelaimę. Greičiausiai nelaimė apsigyveno jame, ir Marius ją augina prieš savo valią lyg vėžį. Jei kurią dieną prisiminimai nusilpsta, sugrįžta labiau užaugę, dar labiau sustiprėję, apaugę mintimis apie niekam tikusią prigimtį. Gali būti, ir tai yra labiau tikėtina, kad nelaimė gimė kartu su juo arba kone […]