Alma RIEBŽDAITĖ Į pasimatymus vaikščioti su savimi dabar madinga. Dar niekada neteko tokiame būti, bet pagaliau ši, šiuolaikinė laimė, nusišypsojo ir man. Rugpjūčio 23 d. Pakili būsena trunka apie dvi savaites. Nutariau stebėti, kada laimės simptomai pradės slopti ir sugrįšiu atgal į normalią būseną, kurioje būsiu labiau koncentruota ir galėsiu dirbti. Ta laimė darosi […]
Lina BUIVIDAVIČIŪTĖ Griūvant pasauliams Griūvant pasauliams, bandau būti šviesos pusėje. Žinau, kad tamsa tėra jos nebuvimas – taip kažkada Aiškino fizikos mokytoja. Visi netvermės dėsniai – nežinau, Ar jie turi apčiuopiamą pavidalą, bet energija tiksi ir žodžiais. Griūvant pasauliams, gruodis apsitempia tamsos marškinius, Kurie braška per siūles. Žiūrėkit, kiek mažai manyje […]
Iš byrančių istorijų Iš rašomos, bet neparašomos knygos Daiva MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ Į jos kasdienybę tarsi škvalas, viską draskydamas ir mėtydamas į šalis, įsiveržė sutuoktinis. Kadaise mylimas, laukiamas, keturių vaikų tėvas buvo išnykęs, ištirpęs, nutolęs, pasislėpęs atokioje pasaulio vietoje, o kartais nežinia kur plaukiojančiame laive: bastūnas, klajūnas, kuris ramiai uždirbinėjo pinigus, gyveno savo gyvenimą, stebėdamas kaip […]
Tvardovskio veidrodis Jį pažinojo visi, Vilniuje ir Krokuvoje, o apie mago gebėjimus girdėjo turčiai ir ubagai. Nenuostabu, kad šio paslaptingo žmogaus nemėgo jėzuitai ir kiti, todėl vengė su juo susitikti, kad jų neužkerėtų. Žiūrėk, staiga žmogus suserga arba netikėtai numiršta. Kai jo namuose pasirodė orus karaliaus rūmų tarnas, nepatikėjo kvietimu, todėl Tvardovskis paprašė, kad kitą […]
Sigitas BENETIS Nėra dienos, kad jis negalvotų apie nelaimę. Greičiausiai nelaimė apsigyveno jame, ir Marius ją augina prieš savo valią lyg vėžį. Jei kurią dieną prisiminimai nusilpsta, sugrįžta labiau užaugę, dar labiau sustiprėję, apaugę mintimis apie niekam tikusią prigimtį. Gali būti, ir tai yra labiau tikėtina, kad nelaimė gimė kartu su juo arba kone […]
apie švyturius nidos švyturį saugo prožektoriai aprengti neperšlampamais apsiaustais nes meteorologai vis praneša lietų ir apdrabą o viltis, kaip žinia, miršta paskutinė… ………………………………………………………… ventspily švyturius sergsti tankus betono miškas tie luitai – užburti sargybiniai, paversti skulptūromis nedarniai improvizuojančiomis akmens amžių menančiomis mamutų medžioklės laikus ir senuosius jūros vilkus užkariavusius kuršo žemę kalavijuočius po pralaimėto […]
Gegužė Lietuvoje – poezijos mėnuo: nuo 1965-ųjų mūsų šalyje kasmet vyksta tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“. Šiemet jis į renginius kvietė gegužės 18–birželio 1 d. Jų būta visur ir visokių. Skirtų ne tik gyviesiems, bet ir mirusiesiems. Du respublikiniai renginiai – Stasio Jonausko skaitymai „Toks gyvenimas – reikia čiulbėti!..“ ir Vytauto Brenciaus skaitymai „Po klajonių ženklu“ […]
Ką kalbėjo Sniežana nusprendžiau stebėti save, kas man yra įdomu, kaip priimu realybę už lango tolumoje autostrada tyliai švilpė mašinos, pasiekdavo sunkaus aparato ritmiškas garsas lyg šalia alsuotų dinozauras iš filmo, ant įmonės atstovo pliktelėjusios galvos pastebėjau gumbą, mintyse pavadinau jį vienaragiu paskui pasirodė gražuolė personalistė, ką ji kalbėjo, irgi negirdėjau, stebėjau, […]
Vertėja ir rašytoja Ignė Ale, keturių romanų ir kulinarinės knygos autorė, teigė, kad net knygos užgimsta nuo pirmos šovusios minties arba „kabliuko“… Rašytoja prie savo knygų herojų neprisiriša: su jais smagu tiek laiko, kiek trunka aprašyti veikėjų gyvenimus ir išleisti knygą. „Bet visada juos prisimenu su malonumu, su šiluma. Didžiajai daliai pagrindinių veikėjų dovanoju ką […]
Rita LATVĖNAITĖ-KAIRIENĖ Tėvynė Įsimylėti Lietuvą galima akimirksniu. Mylėti kas valandą, kas dieną, kas savaitę. Ir laukti telefono skambučio. Tavo šeima. Jie visi turi mobiliuosius telefonus. Ir šiandien. Tu lauki. Lėktuvas išskrenda po šešių valandų. Dar yra laiko. Daug laiko. Meluoji. Naktis apkramtė. Tiksliau, spinta viešbučio kambaryje. Padarė įspūdį. O lova vienam per plati. […]